Norint sukurti saugią ir patogią aplinką jūsų katei, labai svarbu suprasti kačių elgesį. Vienas iš svarbiausių aspektų yra gynybinės katės atpažinimas. Katė, kuri jaučia grėsmę ar nerimą, parodys specifinius kūno kalbos signalus, kurie signalizuoja apie jos kančią. Anksti atpažinus šiuos požymius, galite sumažinti situaciją ir užkirsti kelią galimai agresijai ar tolesniam nerimui.
Kačių bendravimo supratimas
Katės bendrauja pasitelkdamos sudėtingą vokalizacijų, kvapų žymėjimo ir kūno kalbos sistemą. Skirtingai nei šunys, kurie dažnai yra atviresni, katės naudoja subtilius signalus, kad perteiktų savo emocijas. Norint tiksliai interpretuoti savo jausmus, labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos niuansus.
Gynybinis elgesys yra atsakas į suvokiamą grėsmę. Ši grėsmė gali būti reali arba įsivaizduojama, todėl svarbu atsiminti, kad katės pavojaus suvokimas gali skirtis nuo mūsų pačių. Garsus triukšmas, nepažįstami žmonės ar net staigus judesys gali sukelti gynybinę reakciją.
Gynybinė katė nebūtinai yra agresyvi katė, tačiau jos elgesys gali paaštrėti, jei nepaisoma įspėjamųjų ženklų. Išmokę atpažinti šiuos požymius, galite padėti savo katei jaustis saugiau.
Pagrindiniai besiginančios katės požymiai
Keletas pagrindinių kūno kalbos rodiklių rodo, kad katė ginasi. Šie požymiai dažnai pasireiškia kartu, todėl aiškesnis vaizdas apie katės emocinę būseną. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių ženklų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Kūno laikysena: besiginanti katė dažnai pritūpia žemai prie žemės, todėl atrodo mažesnė ir mažiau grėsminga. Jie taip pat gali nutolti nuo suvokiamos grėsmės.
- Uodegos padėtis: uodega gali būti vertingas katės nuotaikos rodiklis. Gynybinė katė gali pasikišti uodegą tarp kojų arba ją papūsti, kad atrodytų didesnė. Trūkstanti ar tranki uodega taip pat gali rodyti susijaudinimą.
- Ausų padėtis: katės ausys yra labai išraiškingos. Kai jaučiasi apsiginti, katė dažnai priglaudžia ausis prie galvos arba pasuka jas atgal, kad galėtų stebėti aplinką.
- Akys: Išsiplėtę vyzdžiai yra dažnas baimės ar nerimo požymis. Gynybinė katė taip pat gali įdėmiai žiūrėti į suvokiamą grėsmę arba apskritai vengti akių kontakto.
- Balsavimas: Šnypštimas, urzgimas ir spjaudymas yra aiškūs besiginančios katės požymiai. Šiais balsais siekiama įspėti apie juntamą grėsmę atsitraukti.
- Kailis: pakeltas kailis, ypač išilgai nugaros ir uodegos, yra ženklas, kad katė bando atrodyti didesnė ir bauginanti. Tai žinoma kaip piloerekcija.
Išsamus kūno kalbos ženklų suskirstymas
Pasigilinkime į kiekvieną iš šių kūno kalbos ženklų, kad suprastume, ką jie reiškia.
Kūno laikysena
Pritūpęs laikysena rodo pažeidžiamumą ir norą išvengti konfrontacijos. Katė stengiasi tapti mažiau taikiniu. Šią laikyseną dažnai lydi kiti gynybinės jėgos požymiai, pavyzdžiui, suplotos ausys ir užkišta uodega.
Pasilenkimas nuo žmogaus ar daikto reiškia diskomfortą ir norą sukurti atstumą. Katė bando padidinti tarpą tarp savęs ir suvokiamos grėsmės.
Uodegos padėtis
Užkišta uodega yra klasikinis baimės ir paklusnumo ženklas. Katė bando apsaugoti savo pažeidžiamą apatinę dalį. Tokia laikysena dažnai pastebima katėms, kurios jaučiasi priblokštas arba įbaugintas.
Išpūsta uodega yra priešinga užkištai uodegai. Katė stengiasi atrodyti didesnė ir labiau bauginanti. Tai gynybinė laikysena, skirta apsisaugoti nuo galimų grėsmių.
Trūkstanti ar tranki uodega gali rodyti susijaudinimą, nusivylimą ar nerimą. Katė jaučiasi nerami ir nesmagiai.
Ausies padėtis
Suplotos ausys yra aiškus baimės ar agresijos požymis. Katė bando apsaugoti savo ausis nuo galimų sužalojimų. Šią laikyseną dažnai lydi šnypštimas ar urzgimas.
Besisukančios ausys rodo, kad katė bando rinkti informaciją apie aplinką. Katė yra labai budri ir stebi galimas grėsmes.
Akys
Išsiplėtę vyzdžiai gali būti baimės, susijaudinimo ar skausmo požymis. Besiginančiai katei išsiplėtę vyzdžiai dažniausiai būna lydimi kitų nerimo požymių. Norint nustatyti išsiplėtimo priežastį, svarbu atsižvelgti į kontekstą.
Tiesioginis žvilgsnis gali būti interpretuojamas kaip iššūkis. Gynybinė katė gali įdėmiai žiūrėti į suvokiamą grėsmę, kad įvertintų savo ketinimus. Ir atvirkščiai, akių kontakto vengimas gali būti paklusnumo ir noro išvengti konfrontacijos ženklas.
Vokalizacija
Šnypštimas yra aiškus įspėjamasis ženklas. Katė sako jaučiamai grėsmei atsitraukti. Labai svarbu gerbti šį įspėjimą ir suteikti katei vietos.
Gurzgimas yra agresyvesnis vokalizavimas nei šnypštimas. Katė jaučia didesnę grėsmę ir labiau linkusi pulti, jei jos įspėjimas nepaisomas.
Spjaudymasis yra pats agresyviausias balsavimas. Katė jaučia didelį pavojų ir yra pasiruošusi gintis.
Kailis
Piloerekcija arba pakeltas kailis yra nevalingas atsakas į baimę ar susijaudinimą. Katė stengiasi atrodyti didesnė ir labiau bauginanti. Tai yra dažnas gynybos požymis.
Kaip reaguoti į besiginančią katę
Kai atpažįstate, kad katė ginasi, svarbu tinkamai reaguoti, kad situacija nepadidėtų. Štai keletas patarimų:
- Suteikite katei erdvės: Svarbiausia, ką galite padaryti, tai suteikti katei erdvės ir leisti jai nusiraminti. Neartinkite katės, nebandykite jos liesti ir nedarykite staigių judesių.
- Pašalinkite suvokiamą grėsmę: jei įmanoma, nustatykite ir pašalinkite katės nerimo šaltinį. Tai gali būti stiprus triukšmas, nepažįstamas žmogus ar kitas gyvūnas.
- Kalbėkite ramiu, raminančiu balsu: naudokite švelnų ir įtikinamą balso toną, kad katė jaustųsi saugiau. Venkite šaukti ar kelti garsų garsą.
- Pasiūlykite saugų pasitraukimą: suteikite katei saugią vietą pasislėpti, pavyzdžiui, kartoninę dėžę ar nešiklį. Tai leis katei jaustis saugesnė ir labiau kontroliuojama.
- Venkite tiesioginio akių kontakto: katės tiesioginį akių kontaktą gali suprasti kaip iššūkį. Venkite žiūrėti tiesiai į katę.
- Būkite kantrūs: gali praeiti šiek tiek laiko, kol katė nusiramins. Būkite kantrūs ir leiskite katei prie jūsų prieiti, kai ji bus pasiruošusi.
Niekada nebauskite besiginančios katės. Bausmė tik padidins jų nerimą ir sumažins tikimybę jumis pasitikėti.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Katė pradeda apsiginti pirmiausia dėl numanomos grėsmės jos saugumui ar gerovei. Ši grėsmė gali būti reali arba įsivaizduojama ir gali kilti iš įvairių šaltinių, tokių kaip nepažįstami žmonės, stiprus triukšmas, kiti gyvūnai ar staigūs judesiai.
Žaismingą trenksmą dažniausiai lydi atsipalaidavusi kūno kalba, pavyzdžiui, švelnus žvilgsnis ir švelniai vizgianti uodega. Kita vertus, agresyvų smūgį paprastai lydi įtempta kūno kalba, pvz., suplotos ausys, išsiplėtę vyzdžiai, šnypštimas ar urzgimas.
Ne, paprastai nesaugu prieiti prie šnypščiančios katės. Šnypštimas yra aiškus įspėjamasis ženklas, kad katė jaučia grėsmę ir gali įkąsti ar subraižyti, jei prie jos prisiartins. Geriausia suteikti katei erdvės ir leisti nusiraminti.
Jei jūsų katė nuolat ginasi, svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju arba sertifikuotu kačių elgesio specialistu. Jie gali padėti nustatyti pagrindinę katės nerimo priežastį ir parengti gydymo planą problemai spręsti. Tai gali būti susiję su aplinkos pakeitimais, elgesio modifikavimo metodais arba vaistais.
Taip, kartais katės gynybinis elgesys gali būti pagrindinės medicininės problemos požymis. Dėl skausmo ar diskomforto katė gali būti dirglesnė ir reaktyvesnė. Tokios būklės kaip artritas, dantų problemos ar vidinės ligos gali padidinti gynybą. Pastebėjus staigius katės elgesio pokyčius, būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad būtų išvengta bet kokių medicininių priežasčių.
